ŠILUMOS IŠSAUGOJIMAS NAMUOSE

 

KODĖL NAMUOSE ŠALTA

Iš Jūsų namo nuolat kažkur dingsta šiluma?

Svarbu suprasti, kaip tai vyksta. Tada bus galima užkirsti tam kelią.

Pagrindiniai šilumos perdavimo būdai

Yra trys pagrindiniai šilumos perdavimo būdai. Supratus jų esmę ir veiksmingumą, galima efektyviausiai apšiltinti savo namą.

 Kondukciniu (laidumo) būdu šiluma perduodama per kūno daleles kūno viduje arba tarp besiliečiančių kūnų, kurių temperatūra skirtinga.
Pavyzdžiui, vieną metalinio strypo galą įkišus į karštą vandenį, palaipsniui įkais ir kitas strypo galas. Tokiu pat būdu patalpose esantis šiltas oras sušildo atitvarines konstrukcijas (lubas, sienas, grindis), kurios gautą šilumą perduoda šaltesniam orui kitoje konstrukcijos pusėje.
Kondukcinius šilumos nuostolius galima sumažinti didinant atitvarinių konstrukcijų šiluminę varžą.

 Radiaciniu (spinduliavimo) būdu šilumą perneša elektromagnetinės bangos, sklindančios nuo šilto kūno. Kito kūno sutiktos šios bangos gali vėl virsti šiluma. Taip patalpose esantys radiatoriai dalį šilumos gali išspinduliuoti per paprastus langų bei durų stiklus arba spinduliavimo būdu įkaitinti atitvarines konstrukcijas.

Šilumą pernešančias elektromagnetines bangas languose gerai atspindi selektyvinės naujų stiklo paketų dangos, o kitos atitvarinės konstrukcijos gali būti dengiamos blizgia aliuminio folija (pavyzdžiui, už radiatorių).

Konvekcijos būdu šilumą perneša judantis oras. Šildant orą, kinta jo tankis. Šiltesnis oras yra lengvesnis (mažesnio tankio). Jis kyla aukštyn ir remiasi į viršutines atitvaras, sudarydamas didelį slėgį į jų paviršių. Per bet kokį atitvarinių konstrukcijų nesandarumą trykštantys šilto oro fontanai išneša šilumą, o vietoje „pabėgusio“ šilto oro per įvairius nesandarumus apačioje įtraukiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti.

Šių nuostolių galima išvengti, didinant pastato konstrukcijų sandarumą.

Kokią reikšmę patalpų šiltumui turi kiekvienas iš šių būdų?

Remiantis JAV kompanijos „Architectural Energy Corporation“ tyrimų rezultatais paaiškėjo, kad kondukcinis ir radiacinis šilumos perdavimo būdai (abu kartu) lemia tik apie 18% visų pastato šilumos nuostolių, o apie 80% šilumos nuostolių priežastimi yra konvekcija.

Taigi, pagrindinis šiltinimo tikslas – sustabdyti oro judėjimą atitvarinėse namo konstrukcijose, kad šiltesnis ir lengvesnis oras negalėtų kilti į viršų ir išnešti Jūsų pinigais sukurtos brangios šilumos.

 

KUR PRARANDAMA DAUGIAUSIAI ŠILUMOS?

Tik atsakius į šį klausimą galima savo investicijas į namo šiltumą ir ekonomiškumą nukreipti teisinga linkme.

Jau žinome, kad „liūto dalis“ šilumos nuostolių tenka konvekciniam oro judėjimui.

Pirmoji investicija – į lubų šiltinimą

Nuo šildymo prietaisų patalpose sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį pirmiausiai į lubas. Per bet kurį nesandarumą šiltas oras su jėga fontanais veržiasi į išorę, kaip iš kiauro oro baliono.

Nors, žiūrėdami į lubas, mes nematome aiškių nesandarumų, tinkamai neužsandarintose lubose visada pakanka plyšių–plyšelių, per kuriuos dideli šilto oro kiekiai išeina iš patalpų.

Tuo pačiu metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas, ir per įvairius nesandarumus grindyse, duryse, sienose ir languose į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti.

Dėl tokio greito šilumos „išnešimo“ sienos net nespėja labiau sušilti.

Per lubas prarandama didžiausia šilumos dalis.

Ką daryti?  Skaitykite čia.

Sienų šiltinimas – antrasis prioritetas

Kai lubos apšiltintos sandariai ir šiltas oras negali per jas „pabėgti“, šiluma kaupiasi patalpose ir pirmiausiai sušildo sienas.

Nors langai gali būti mažiau sandarūs, jų plotas dažniausiai būna kur kas mažesnis, negu sienų. Todėl sienoms tenka didesni šilumos nuostoliai.

Per sienas šiluma keliauja į oro tarpą, arba į išorę (jei sienose nėra oro tarpo).

Trečiasis prioritetas – langai

Per langus šiluma gali būti prarandama dėl rėmo nesandarumo, šilumos išspinduliavimo per stiklą, nesandaraus ar nekokybiško įmontavimo.

 Ketvirtasis prioritetas – grindų ir pamatų šiltinimas

Šiltos grindys suteikia jaukumo.

Ką daryti, jei grindys jūsų name šaltos ir nejaukios?  Skaitykite čia.

 

Teisingai nukreipę savo investicijas į namo šiltumą ir ekonomiškumą, gausite maksimalų šilumos taupymo efektą.

 

SIENOS SU TUŠČIAIS ORO TARPAIS. KĄ DARYTI?

Daugelis jau suprato, kad išorinėse namo sienose esantys oro tarpai – tai „kaminas“ aplink namą, ištraukiantis iš patalpų didelę dalį šilumos.

Kas vyksta sienose?

Tuščiame oro tarpe nuo vidinės sienos dalies sušilęs oras kyla į viršų  ir išneša iš patalpų apie 80% per sienas netenkamos šilumos, užleisdamas vietą per įvairius nesandarumus apačioje besiskverbiančiam šaltam orui.

Šio proceso intensyvumas nedaug tepriklauso nuo sienoje esančio oro tarpo storio.

Per pastogę nespėjęs išeiti šiltas oras prisiliečia prie išorinių šaltų plytų, atiduoda joms šilumą ir šaldamas leidžiasi žemyn, kol vėl gauna šilumos nuo vidinės sienos dalies.

Toks konvekcijos ratas yra apie 20% sienoms tenkančių šilumos nuostolių priežastis. Tad apšiltinus sienas iš išorės oro cirkuliacija tuščiuose oro tarpuose tik šiek tiek sulėtėja, bet šiluma vis tiek išeina.

Kokį šiltinimo variantą pasirinkti?

Palikti tuščius oro tarpus sienose ir apšiltinti jas iš vidaus?

Apšiltinus sienas iš vidaus, šiluma neįleidžiama į sienas, todėl į giluminius laikančių sienų sluoksnius įsiskverbia šaltis, perkeldamas ten ir rasos tašką (temperatūra, prie kurios iš oro pradeda kondensuotis drėgmė, kaip vakare rasa ant žolės), todėl rudenį drėksta ne tik išorinė sienos dalis, bet ir giluminiai jos sluoksniai.

Žiemą, paspaudus šalčiui, ardomas ne tik išorinis, bet ir vidinis laikantis mūras.

Be to, taip pridrėkusios sienos per vėsesnę vasarą dažniausiai nespėja išdžiūti ir jose pasilieka likutinė drėgmė, prie kurios prisideda sekančių metų neigiamos pasekmės.

Taip apšiltintų sienų stiprumas ir termoizoliacinės savybės pastoviai blogėja.

Palikti tuščius oro tarpus sienose ir apšiltinti jas iš išorės?

Apšiltinimas iš išorės efektyvus tik tada, kai sienose nėra tuščio oro tarpo, nes per vidinę sienos dalį įšilęs oras kyla į viršų ir per įvairius smulkius nesandarumus pastogėje išsineša šilumą. Tik nedidelė šilumos dalis išeina per išorinę sienos dalį.

Todėl, esant  tuščiam oro tarpui, šiltinti sienas iš išorės neracionalu, nes gausite tik  nedidelį dalinį efektą.

Iš išorės reikia šiltinti oro tarpų neturinčias sienas, arba sienas, kurių oro tarpai kokybiškai užpildyti tam skirta medžiaga.

Taigi, jei sienose yra oro tarpai, nepriklausomai nuo to, kokio jie storio, būtina sustabdyti oro konvekciją juose, kokybiškai užpildant juos tam skirta medžiaga.

 

KUO UŽPILDYTI SIENŲ ORO TARPUS?

Sienos niekada nebus šiltos, jei jose bus palikti tušti oro tarpai. Tokie tarpai traukia iš patalpų šilumą, kaip kaminas.

Šiuo metu rinkoje mirga daug pasiūlymų užpildyti oro tarpus įvairiomis medžiagomis.

Kokios medžiagos tinka oro tarpų užpildymui?

Oro tarpų užpildymui skirta medžiaga turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) 100% užpildyti oro tarpus sienose ir visiškai sustabdyti oro cirkuliaciją juose, nes tik nejudantis oras yra geriausias šilumos izoliatorius;

2) nedidinti savo tūrio sienose, nes tai sukeltų pavojų pažeisti sienos konstrukciją;

3) praleisti garus, t. y. leisti sienoms “kvėpuoti”;

4) neįgerti vandens, nepralesti drėgmės iki vidinės sienos dalies;

5) turėti geras šilumines savybes;

6) būti stabili ir ilgaamžė;

7) turėti galimybę 100 % užpildyti oro tarpus, nepadarant pastebimų fasado apdailos pažeidimų.

Akivaizdu, kad ne visos rinkoje oro tarpų užpildymui siūlomos medžiagos atitinka šiuos reikalavimus, todėl rinktis reikia labai atsakingai.

Juolab, kad kai kurios medžiagos sienose gali atnešti daugiau žalos, negu naudos.

Visas oro tarpams siūlomas medžiagas galima perskirti į dvi grupes – birias medžiagas ir termoputas.

Kurią kryptį pasirinkti?

Birios medžiagos

Visos birios medžiagos iš principo negali sustabdyti oro cirkuliacijos oro tarpuose, todėl gali duoti tik nedidelį dalinį efektą. Oras nors ir lėčiau, bet cirkuliuos tarp užpildo granulių, ištraukdamas didžiąją dalį šilumos (pvz. putų polistirolo ar keramzito granulės).

Bet tūlas lietuvis, ypač jau patyręs diskomfortą dėl prastai apšiltintų sienų, po tokio šiltinimo gali pasidžiaugti, kad gyvena šiek tiek šilčiau ir dar pinigų sutaupė. Ir sunkoka susigaudyti, kad pinigai, sutaupyti naudojant pigesnę šiltinimo technologiją, bus „paleisti į orą“ per porą šildymo sezonų, o toliau virs nuolatiniu nuostoliu. Pačiam palyginti juk nėra su kuo.

Be to, daugelio birių medžiagų drėgmės įgeriamumas yra per didelis, todėl pridrėkusios nuo išorinės šlapios sienų dalies (juk jokios plėvelės sienos viduje jau nebeišklosi), jos praranda savo šilumines savybes ir gali suslūgti, viršutinėje sienų dalyje ir po langais vėl palikdamos tuščius oro tarpus, o pačios – vietoje šilumos izoliacijos gali virsti šalčio tiltu (pvz. ekovata ar smulkinta akmens vata).

Daugelis birių  medžiagų į sienas įpučiamos su oru per storas žarnas, todėl fasaduose dažniausiai reikia daryti dideles skyles, išimant iš sienų plytas. Tai gadina sienų išvaizdą.

Be to, kuo plonesni sienų oro tarpai, tuo mažesnė pilnaverčio užpildymo biriomis medžiagomis tikimybė.

Termoputos

Sienose esančių oro tarpų užpildymas skystomis porėtomis medžiagomis (termoputomis) yra nors jau ir nenaujas, bet pažangus šiltinimo būdas, leidžiantis išvengti trūkumų būdingų birioms medžiagoms.

Rinkoje yra nemaža pasiūla termoputų, bet ne visos jos yra sukurtos būtent sienose esančių oro tarpų užpildymui ir ne visos atitinka aukščiau išvardintus reikalavimus.

Todėl ir čia reikia rinktis atidžiai ir atsakingai.

 

KAIP TEISINGAI PASIRINKTI, ŠILTINANT SIENAS TERMOPUTOMIS?

Kaip turguje yra pirkti kinietiškų sandalų, o rimtose parduotuvėse yra patikimų ilgaamžių batų, taip ir termoputų rinkoje yra įvairi pasiūla.

Kaip iš tokios technologijų, kokybės ir kainų įvairovės eiliniam namo savininkui išsirinkti geriausią variantą?

Juk šiuo atveju padarytos klaidos ištaisyti praktiškai neįmanoma.

Renkantis technologiją ir rangovą namo sienų oro tarpams pripildyti termoputomis, vertėtų rimtai įvertinti visus toliau išvardintus faktorius.

 Termoputų ekologiškumas

Būtina įsitikinti, kad Valstybinio visuomenės sveikatos centro higieninės ekspertizės protokolu leidžiama šiltinti būtent gyvenamuosius namus, būtent šiai firmai ir būtent šiomis medžiagomis.

 Termoputų savybės

Būtina gauti dokumentais patvirtintus atsakymus į tokius klausimus:

Ar termoputos neįgeria drėgmės?

Ar laidžios vandens garams?

Ar nedidėja jų tūris sienoje?

Ar pakankama šiluminė varža?

Termoputos turi būti ištirtos Lietuvoje, nes užsienio šalių išduodamuose  sertifikatuose deklaruojama, kokias savybes privalo turėti termoputos, bet tai nereiškia, kad visi mūsų rangovai sugeba jas tokias pagaminti.

Termoputų ilgaamžiškumo ir oro tarpų užipildymo kokybės garantijos

Kokybiškas termoputas iš gerų medžiagų gaminančios ir į sienų oro tarpus pučiančios firmos drąsiai išduoda savo klientams ilgalaikius (net 35 metų) garantinius sertifikatus, kuriuose prisiima visą atsakomybę už termoputų ilgaamžiškumą ir sienų oro tarpų užpildymo jomis kokybę.

Kai kurios kitos firmos vengia bet kokios atsakomybės.

Tai rodo, kad jos neįsitikinusios pučiamų medžiagų kokybe ir ilgaamžiškumu, arba iš anksto žino apie prastas jų savybes dėl žemos  žaliavų kokybės ir nepakankamos termoputas gaminančių darbininkų kvalifikacijos.

Ar verta rizikuoti šiltinti savo namą be rimtų ilgaamžiškumo ir kokybės garantijų net ir už žemesnę kainą?

Be to, derėtų iš anksto įvertinti išduodamo garantinio sertifikato patikimumą (kas, už ką ir kiek laiko atsako, rangovo pavadinimas, antspaudas, parašas, data) ir sužinoti, kam reikšti pretenzijas kilus nesklandumams.

Namo šiltinimo kaina

Beveik visos sienas termoputomis šiltinančios firmos skelbia į sieną įpūstų termoputų kubinio metro kainą.
Bet mažesnė kaina ne visada rodo, kad už namo šiltinimą mokėsite mažiau.
Mat ją skelbiančios firmos labai dažnai nurodo klientui daug didesnį termoputų kiekį, negu realiai reikia namui apšiltinti.

Aišku, neįmanoma iš anksto tiksliai apskaičiuoti, koks sienose esančių oro tarpų tūris, bet šis netikslumas neturėtų viršyti 20 proc.

Daugelis įmonių kriziniu laikotarpiu tesugeba konkuruoti kaina, o tai, aišku, mažina pajamas ir verčia mažinti išlaidas. Mažėjant atlyginimams patyrusių darbuotojų vietą užima pigi darbo jėga, kas sąlygoja didėjantį klaidų ir nuolat mažėjantį klientų skaičių.

Tokių darbuotojų kvalifikacija praktiškai nekyla.

Todėl labai svarbu prieš leidžiant rangovui pradėti darbus patikrinti darbininkų darbo ir kvalifikacinius pažymėjimus ir įsitikinti, kad šie žmonės tikrai dirba pasamdytoje įmonėje, yra ne naujokai (dirba šį darbą ne mažiau, negu 5 metus, o kuo daugiau, tuo geriau) ir turi technologiją prižiūrinčių institucijų kvalifikacinius pažymėjimus.

Be to, maža kaina dažniausiai rodo pačių pigiausių (ir, suprantama, prasčiausių) medžiagų panaudojimą ir ribotą rangovo atsakomybę už atliktų darbų kokybę.

Verta rimtai pagalvoti, ar prasidėti su rangovais, siūlančiais pačią mažiausią kainą ir negalinčiais patvirtinti savo reklaminių šūkių apie medžiagų savybes ir ilgaamžiškumą jokiais rimtais dokumentais.

Išvadaneverta aklai tikėti reklama. Geriau remtis dokumentais ir faktais ir pasitikėti ne pritaikytomis, o specialiai reikiamam tikslui sukurtomis ir laiko patikrintomis technologijomis, nes už pigią „katę maiše“ dažniausiai tenka brangiai mokėti.

Tad namą šiltinti reikia rengtis atsakingai, patikrinant ir įvertinant visus minėtus faktorius.

 

404