Statybos techninis reglamentas stabdo pažangą (SU VIDEO 4:24 min.)

Straipsnio vaizdo įrašas

2005 m. kovo 18 dieną tuometinis Lietuvos Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas įsakymu Nr. D1-156 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“.

Šis dokumentas nustato šiluminius techninius reikalavimus gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atitvaroms projektuoti.

Ar STR skatina efektyvesnių ir taupesnių pastatų projektavimą ir statybą?

Perskaičius šį dokumentą, susidaro įspūdis, kad nebuvo įdėta jokių pastangų statybos reikalavimus orientuoti taip, kad būtų projektuojami ir statomi kuo efektyvesni ir šiltesni namai.

Remiantis pasenusių tradicinių šiltinimo medžiagų galimybėmis, visas dėmesys sukoncentruotas į atitvarų šiluminės varžos didinimą ir šiluminių tiltelių įtakos sumažinimą.

LR Aplinkos ministerijos patvirtintame statybos techniniame reglamente aiškiai nurodytos pastatų atitvarinių konstrukcijų šilumos laidumo reikšmės, pagal kurias parenkami šiltinimo medžiagos sluoksnių storiai, sukuriantys reikalavimus atitinkančią šiluminę varžą.

Šiltinant namą mineralinėmis vatomis ar polistireniniu putplasčiu, reikalavimus atitinkantys sluoksnių storiai yra: stogui – apie 25 cm, sienoms – apie 20 cm, grindims – apie 20 cm.

O kur reikalavimai apšiltintų konstrukcijų sandarumui?

Mes žinome, kad šiltas oras yra daug retesnis, todėl ir lengvesnis už šaltą orą. Jis kyla į viršų, spaudžiasi prie lubų ir ieško plyšių-plyšelių, per kuriuos stengiasi išsiveržti į šaltą palėpę ar į lauką, kaip iš kiauro oro baliono.

Išorinės atitvaros gali būti apšiltintos pačiu storiausiu sluoksniu pačiomis šilčiausiomis medžiagomis. Bet jeigu šiltas oras galės prasiskverbti per šias medžiagas (didelis laidumas orui) ar jose ras pakankamai nesandarumų (nėra visiško sandarumo tarp šiltinimo medžiagos lakštų), jis „fontanais“ veršis į išorę su visais mūsų į šildymą investuotais pinigais.

Šį pastebėjimą patvirtina ir Amerikos kompanijos „Architectural Energy Corporation“ atlikti praktiniai tyrimai, kurie nustatė, kad apie 80 % šilumos taupymo efektyvumo nulemia pastato atitvarų sandarumas.
Šiluminė varža leidžia sutaupyti tik apie 18 % šilumos (detaliau apie tyrimus ir jų rezultatus skaitykite čia).

Arba statybos techninio reglamento rengėjai nepakankamai įsigilino į esminius šilumos perdavimo būdus ir jų reikšmę šilumos išsaugojimui pastatuose, arba…

Kaip vertinti tokį faktą, kad reglamente pateiktuose projektavimo pavyzdžiuose akivaizdžiai peršama konkreti šiltinimo medžiaga – mineralinė vata?

STR būtina atnaujinti

Naujosios kartos sandariojo šiltinimo technologijos atsiradimas leido aiškiau suvokti pastato sandarumo reikšmę šilumos išsaugojimo efektyvumui.

Vyriausybei patvirtinus daugiabučių namų modernizavimo programą ir kuriant privačių namų renovacijos skatinimo priemonių planą, negalima leisti, kad milžiniškos lėšos renovavimo procese būtų iššvaistytos „nesandarios šiluminės varžos“ sukūrimui, neužtikrinant efektyvaus šilto oro išsaugojimo patalpose.

Esu įsitikinęs, kad būtina peržiūrėti STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimus, atsisakant nepagrįsto šiluminės varžos didinimo ir įvedant ne tik privalomus pastatų sandarumo rodiklius, bet ir jų įgyvendinimo užtikrinimo tvarką.

Tai leistų daug efektyviau panaudoti renovacijai skirtas lėšas ir gauti daug geresnį renovacijos rezultatą.

PS: apie tolimesnę raidą skaitykite straipsnyje „Ką pakeitė atnaujintas Statybos techninis reglamentas”

404