Ką pakeitė atnaujintas Statybos techninis reglamentas

Keičiantis Europos Sąjungos reikalavimams dėl pastatų energinio efektyvumo ir kylant vis didesniam gyventojų ir specialistų nepasitenkinimui dėl neefektyvios pasenusių pastatų renovacijos, Lietuvos Vyriausybė buvo priversta keisti statybos techninio reglamento reikalavimus.

2013 m. gruodžio 9 d. tuometinis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis įsakymu Nr. D1-909 panaikino senąjį STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ ir vietoje jo  patvirtino naująjį STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“.

Paanalizavęs šį dokumentą galiu pasakyti, kad tai dokumentas jau verčiantis žengti žingsnį į priekį, bet, iš kitos pusės, padidinantis ir tuos svarsčius, kurie trukdo laisviau žengti šį žingsnį.

Džiugina tai, kad šio reglamento X skyriuje konkrečiai įvardinami pastatų sandarumo reikalavimai su nuoroda į jų įvykdymo patikrinimo tvarką. Taigi, dabar projektuojant, statant ir renovuojant pastatus jų sandarumas, priklausomai nuo energinio naudingumo klasės, turės tenkinti tokius reikalavimus:

Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui

Pastaba. Pastatų (jų dalių) sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012

Tiesa, 2016 m. lapkričio 11 d. tuometinis Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patvirtino dar pataisytą reglamento variantą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, kuriame be kitų pakeitimų, buvo sušvelninti ir reikalavimai pastatų sandarumui. Buvo išskirta A energinio naudingumo klasė, kuriai buvo sumažintas sandarumo reikalavimas iki 1 k/val. Tai nedaug tepakeitė reikalo esmę, nes jau čia pat laikas, kai privalėsime statyti tik A+ ir efektyvesnius namus. Šis reglamentas įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. ir galioja ir dabar. Taigi, puiku, prasideda sandarumo era…?

Tačiau tuo džiaugsmas ir baigiasi. Dokumentas liudija, kad supratimas apie esmines šilumos netekties pastatuose priežastis iš esmės nepasikeitė.

Pagrindinis dėmesys reglamente vėl skiriamas šilumos tiltelių ir jais praeinančios šilumos kiekių apribojimui. Sudėtinga skaičiavimo metodika reikalauja gilintis į atskiruose konstrukcijų mazguose galimų šilumos tiltelių šilumos laidumą ir priveda prie reikalavimo dar labiau padidinti atitvarų šilumines varžas.

Žinoma, jei bus teisingai įvykdyti sandarumo reikalavimai, pastato energinis efektyvumas dėl padidintos atitvarų šiluminės varžos nepablogės, bet „sviestas sviestuotas“… Kam tai naudinga?

Ir dar du labai svarbūs trūkumai, kuriuos kuo greičiau būtina išspręsti.

  1. Statybininkai turi užtikrinti sandarinimo darbų ilgaamžiškumą. Todėl pastatų sandarumo matavimo tvarkoje būtina įvesti reikalavimą patikrinti atitvarų sandarumą baigiantis garantiniam laikotarpiui. Tuo labiau, kad sandarinimo darbai yra paslėpti darbai, kuriems privaloma ne mažesnė, kaip 10 metų garantija.
    Jei statybininkai bus susaistyti šitokiu reikalavimu ir bus apdraudę savo veiklą civilinės atsakomybės draudimu, jie vargu ar ryšis paslėpti broką ar panaudoti pigias nekondicines medžiagas.
  2. Reglamente būtina numatyti kitokią sandarumo matavimo metodiką pastatams, kurių tūris viršija 1000 m³.
    Tokiuose pastatuose atitvarų ploto ir tūrio santykis yra pakankamai mažas, todėl oro apykaita pagal tūrį, net esant labai nesandarioms atitvaroms, gali neviršyti ir dažniausiai neviršija norminių rodiklių. Tačiau tokiuose pastatuose patalpos, esančios prie išorinių atitvarų gali būti kiaurai prapučiamos, o vidinėje pastato dalyje gali būti nepakankama oro apykaita.
    Tarptautinėje praktikoje pastatams, kurių tūris viršija 1000 m3, naudojamas sandarumo normatyvas Q50 , pagal kurį oro apykaita pastate, tenkanti 1 m2 išorinių atitvarų ploto, neturi viršyti leistinos normos.

Mano ekspertizių rezultatai rodo, kad kai kurie statybininkai Lietuvoje dar nepersiorientavo į patikimo ilgalaikio sandarumo visuose statomuose ir renovuojamuose pastatuose užtikrinimą.
Rusų tautosakoje yra geras posakis: „Kol perkūnas netrenks, valstietis nepersižegnos“. Taigi, griaustinis jau atidunda. Šiuo metu statomus A ir A+ ekonominio naudingumo klasės pastatus neilgai trukus reiks priduoti, matavimų rezultatais patvirtinant norminį sandarumą. Štai tada ir prasidės tikroji atranka.

Nuoširdžiai linkiu visiems Lietuvos statybininkams sutelkti dėmesį į statyboje pakankamai naujos srities darbuotojų – pastatų sandarintojų kvalifikacijos įgijimą ir tobulinimą.

Ką benurodytų statybos techninis reglamentas, o kiekvienas žmogus siekia turėti šiltą, jaukų ir ekonomišką namą. Todėl nemanykite, kad statyboje pilna mistinių formulių ir nesuprantamų technologijų. Vadovaukitės paprastai suprantamomis praktinėmis tiesomis.
Esminius pagrindus rasite čia: http://www.sandarusnamas.lt/seminaro-irasas/ .

Robertas Karvauskas
Pastatų šiltinimo ir šilumos išsaugojimo pastatuose ekspertas, konsultantas, lektorius
www.SandarusNamas.lt

404